Judantis takas reiškia stacionarų, elektra varomą įrenginį, turintį nuolat cirkuliuojančią taką (plokštinio -tipo arba diržo- tipo), skirtą keleiviams vežti horizontaliai arba išilgai ne didesnio kaip 12 laipsnių nuolydžio. Judantys pėsčiųjų takai tinka vietose, kuriose yra didelis pėsčiųjų srautas,{4}}pvz., stotyse, terminaluose, prekybos centruose, oro uostuose, parodų centruose ir sporto stadionuose-. Pirmą kartą jie atsirado XX amžiaus pradžioje. Eksploatuojant horizontaliai arba esant nedideliam nuolydžiui, jų transportavimo ilgis gali siekti iki 500 metrų; įprastas transportavimo greitis yra 0,5 metro per sekundę, o didžiausia riba – 0,75 metro per sekundę.
Judantys takai ir jų artimiausia aplinka -ypač šalia šukų plokščių-turi būti pakankamai apšviesta. Grindų apšvietimo lygis judančių takų įėjimo ir išėjimo taškuose turi būti ne mažesnis kaip 50 liuksų, kai įrenginiai montuojami viduje, ir 15 liuksų, jei įrenginiai yra lauke [1]. Struktūriškai judantys takai primena eskalatorius, daugiausia susidedančius iš dviejų pagrindinių komponentų: judančio tako paviršiaus ir turėklų. Paprastai, net ir palenktas, judantis tako paviršius nesudaro pakopinės konfigūracijos. Tiek eskalatoriai, tiek judantys takai yra įtraukti į kokybės priežiūros ir atsitiktinės specialios įrangos tikrinimo programas.
